Amžinybės įleidimas šion akimirkon – savęs įsodinimas Dievo sode

Elnias raguose nešantis kalną nušviestą mėnulio šviesos, jame slepiasi mylimųjų siluetai. Tekančios saulės spindulių glostomas vaikystės žaidimų sodas, jis visada yra atviras tavo žvilgsniui.

Trapi ši akimirka, kai paveikslo vizijos suvirpina raibuliuojantį vaizduotės vandenyną. Ši akimirka dovanoja jausminę patirtį, kurioje susidėlioję simboliai sukurią pasakojimą- kiekvienam unikalų ir savitai artimą. Istorijos kurių vedamas dailininkas sudeda kūrinį nebūtinai atsivers kiekvienam žiūrovui, kaip ir auksinio rudens krintančių lapų melodija, būna išgirsta ne kiekvieno vaikštančio mišku.

Savo veikloje nuolat atrandu didžąją dovaną, tai įsiklausymas ir matymas paprastai nepaprastų būties elementų. Paslaptingos būties švytėjimo regėjimas.

Apsidairyki – koks jausmas būti tūkstančiu mirgančių žvaigždžių kalno viršūnėje, kaip jaučiasi spindintis sniegas patiriantis šaltuko prisilietimą, kas dedasi naktinės ugnies glostomoje širdyje. Tai paprasčiausi dalykai kuriuos pajutus gyvenimas staiga pasidaro pakankamas. Tai kaip amžinybės įleidimas šion akimirkon – savęs įsodinimas Dievo sode.