Audra vandenyne

Audros vykstančios vendenyne vaizdas, kai vanduo maišosi su dangumi, o lietaus mostai dar labiau audrina paviršių. Blaškosi kruvinas vanenynas tarsi sužeistas žvėris. Kažkur tolyje lyg ir šviesėja, bet ar išplauks jis nežinia.

Turbūt daugelis apie vandenynų mąstelį galime nutuokti tiek, kiek esame matę žemėlapyje ar pro lėktuvo langą. Bet ką reiškia atsidurti tokioje vandens begalybėje Ramiajame vandenyje? Perplaukti jį pučiant palankiems vėjams užtrunka 5-10 savaičių. Įkvepiančios, kelių tūkstančių metų senumo istorijos kaip Ramiojo vandenyno salų gyventojai atrasdavo naujas salas įveikdami tūkstančius kilometrų banguota nežinia man primena šiuolaikinį žmogų kuris bando įveikti dar didesnius atstumus tik jau kosmoso erdvėje.

Tas noras pažinti, plėsti savo suvokimo ribas žmogų tarsi išskiria iš gamtos. Sumanumas jam kaip dovana, bet tuo pačiu didžiausias išbandymas. Lygiagrečiai žmonijos atradimams, kolkas žengia ir sisteminis planetos naikinimas. Dabar vandenyne pražūtį sėja ne baisiausios audros, bet mirties mašinos skrodžiančios vandenyno dugną žvejybos tinklais su lyg katedromis. Dabar nepasotinamas žmogus tapo audra pačiam vandenynui, kur vietoje tobulos ekosistemos lieka tik kruvinas pėdsakas.