Eglė

Apie ką skambės tavo daina kitame?

Po šia saule augame mes medžiais, gyvenimo vaisiais narinam šakas. Daliname save it augalas sėklas, taip atgimstam kiekvienam sutiktam žmoguje.

Ir nešiojamės tą sutiktą kitą – tą kuris įkvėpė ir tą kuris pastūmė. Kartais išgirstam, o dažnai nejučia, kaip savą niūniuojam vidumi skambančią dainą.

Taip dėliojam save vis per naują, kol subręstam ir vėl atiduodam. Nebeliko nieko, tik atmerkti akis. Tu stovi ant amžių nepaliesto kalno, kurį pavadinai savimi.