Skrydis svajonės link

Turėti svajonę ir skristi link jos. Kasdiena bent po milimetrą praaugti patį save.

Gera svajoti ir išsikelti savo širdies tikslus. Tokios svajos pasaldina dabarties momentą ateityje pasiekto rezultato džiaugsmu. Tačiau šis nulinis taškas kuris yra kupinas begalinio potencialo tuo pačiu ir pririša, nes jei žengsiu pirmą žingsnį gali būti, kad patirsiu, ką reiškia neįgyvendinti savo troškimo.

Kupina iššūkių ši kelionė. Kaip ir kiekvienas pasakų herojus, keliaudami sutinkame savo pikčiausią priešą, kuris nežinia kodėl, bet yra labai motyvuotas, kad taip ir liktume nieko nepešę. Kovojame ir nusvilę kaltiname jį, kad tai jis toks stiprus ir galingas užstojo mums kelią. Ir kuo anksčiau šioje kovoje suprantame, kad tas priešas esame mes patys tuo sklandžiau išjudame toliau. Aš kaip herojus turiu motyvaciją, ryžtą, drąsą, talentą …, tačiau aš kaip savo paties priešas galiu turėti lygiai tiek pat pavidalų – baimė, pritarimo noras, abejonės, susireikšminimas…

Kūrinyje – kylantis paukštis išsivaduoja iš abejonių ir vidinių ginčų, jis savo vidinį priešą pavertė sparnais kurių platūs mostai atspindi jo esmę. Jis tvirtai žino kur juda. Jo niekas negali sulaikyti.

O svajonės ir tikslai skirti ne rezultatui, o savos begalinės galimybės atskleidimui.