Vidinė moteris

Šį paveikslą nutapiau tuo metu, kai skyriausi su žmona. Nors pats procesas nebuvo lengvas, tapydamas pajutau vidinę pilnatvę. Šiame paveiksle sutikau savo vidinę moterį.

Santykiuose dažnai ieškome atramos kitame žmoguje, tikėdamiesi, kad jis užpildys mūsų vidines tuštumas. Galbūt todėl, kad patys save laikome tik kažkieno puse. Tačiau kiekviename iš mūsų gyvena ir vyras, ir moteris, nepriklausomai nuo to, kas esame. Kartais vienas iš jų lieka nuošalyje ar jaučiasi pamirštas. Kai jie viduje susikimba rankomis, prasideda darnus ėjimas kartu. Man tai reiškia suvokti save kaip jautrų, atjaučiantį žmogų, galintį pasirūpinti savimi ir kitais tiek kylant į viršūnes, tiek leidžiantis į slėnius. Tuomet atsiranda savarankiškumas ir ramus pasitenkinimas būnant su savimi.

Įdomu, kad sprendimas šeimoje pasukti skirtingais keliais neatėmė dalies manęs. Priešingai, leido pajusti vidinį ryšį ir pilnatvę.

Visada tapau tai, ką jaučiu viduje. Priimant tokį sprendimą natūraliai kyla abejonių, tačiau šio paveikslo gimimas sustiprino norą linkėti gero ir sau, ir kitam žmogui. Atsirado tikėjimas, kad einame mums tinkamu keliu.