Apie laumes ir aitvarus

Lopaičiuose yra toks kalnas, kurio šlaitais srūva šaltiniai, pamaniau, kad puiki vieta pradėti paveikslą po ilgesnio klampojimo po bruzgynus. Atrėmiau drobę į medį ir leidausi per spalvas. Neužilgo pradėjo lyti, bet suspėjau drobę padengti pirmais dažų sluoksniais. Parsivežęs namo lindau į paveikslą giliau vis pasmalsaudamas ką čia iš tų Lopaičių parsivežiau. Ryškėjo gaidžio profilis ir intuityviai piršosi mintis, kad drobėn įlindo senovės lietuvių mitologinė būtybė – Aitvaras. Pagoniškojo panteono dieviška būtybė, atmosferos , vandens , ypač debesų , saugotojas, turintis ryšį su žeme ir jos turtais. Materialines gėrybes nešanti būtybė.

Čia pat įsitaisė ir laumės iš kurių rankų ir sruvena tas šaltinis kurį aptikau Lopaičiuose.

Paveikslas kalba apie mitinio pasaulio tikrumą mūsų pasamonės kloduose. Su juo dažnai susiduriama, tik jau pamiršome kaip suprasti jį, bendrauti. Ir jei jau namuose pastebėjote keistų dalykų, palikite nakčiai ant stalo šiek tiek kiaušinienės, nes pamaitintas aitvaras neužtruks prinešti gėrybių namams.